Santrauka:
žodis gyvenu – ko jam reikia
Mane kankina tavo šypsena,
Ir žvilgsnis spindinčių akių.
Be tavęs, tamsi man net diena,
Nes aš žinau, nebūsime kartu.
Neapkabinsi manęs, kai liūdėsiu
Ir nepriglausi, kai bus labai sunku.
Bet tave, dar ilgai mylėsiu,
Nes šiuo metu, dėl to aš gyvenu.
Iš tavo pusės kyla akmeninė siena,
Iš mano – debesys juodi danguj.
Gyvent sunku, pasauly šiam po vieną,
Juk niekada nebūsi man draugu!
Man kartais norisi visiems sušukti,
Kad be tavęs gyventi nuobodu,
Tačiau, juk pasikėlusi aš turiu būti,
Ir nesvarbu, kad širdyje verkiu.
Ateik, priglausk, tada pabėk toli,
Neleis mums niekas būt kartu,
Tačiau žinot, kad tu mane myli,
Tai viskas, ko reikia žodžiui – gyvenu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-26 10:26:50
jausmingas darbelis, kai kur yra savotiškų klišių, bandyk jausmą išreikšti savitai, tobulėk :)
Vartotojas (-a): _saulute_
Sukurta: 2007-03-25 11:06:48
aciu jums labai :)
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-03-25 00:47:36
Grazus kūrinys, paskutinę eilutę pašlifuočiau ...
Tai viskas, ko man reik be žodžių .....
Anonimas
Sukurta: 2007-03-24 22:20:46
Kažkaip panašu į tradicinę popsinę dainą, tik truputį žodžiai pakaitalioti..
Nenorėtum pabandyti trumpiau minties išreikšti? Kai sudėtum labiau koncentruotai mintis - išeitų stipresnis efektas ir nebūtų bereikalingo kartojimosi.