Jausmai, jausmai,
Jūs – visagaliai vėjai,
Lyg vėtra, pasikėlusi ūmai.
Ir rankos, maldai kur sudėjom,
Žodžius iš nevilties-vilties kuždėjom
Ir vis galvojom – negerai...
Žolės raudoniu, ašara sūria
Paslėpsiu savo veidą – nebenoriu,
Uždainavau minorine gaida
Ir atsiklaupęs maldai prie altoriaus
Verkiau...
Krauju pratrūko rytmečio žara.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-10 13:19:40
skaitau ir stebiuosi : artima :)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-22 19:30:07
krauju?
hm..
visas eilius toks trapus, o tas kraujas visumą
gadina, mano nuomone,
gal reikėtų ko švelnesio?
Anonimas
Sukurta: 2007-03-22 10:29:26
paskutinė eilutė poetiškiausia.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-22 10:15:54
kodėl negerai galvojot? reikia gerai galvoti ;-)
mielas tekstas