Išdyla sapnai mūs, akimirkos, toliai,
Ir laimė užplūsta, balta vilnele.
Vilioja namai mus, kasdieniniai guoliai,
Svajonės banguoja švelnia bangele.
Nors būtų atodūsiai tylūs, prasmingi
Ir prisiminimai mums graužtų mintis.
Namuose mes visada būnam laimingi,
Ten niekad nedingsta princesė viltis.
Ir džiaugsmas beribis užvaldo mums širdį,
Kai praveriam savo seklyčios vartus.
Nors niekas nemato, nejaučia, negirdi,
Savų namų dūmas nebūna kartus!!!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-03-21 11:23:02
Kad nenyktų baltos seklyčios mumyse!..
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-20 16:01:05
Šiltai ir jaukiai, tačiau nenaujai:)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-20 14:39:14
šiltai, tarsi krosnis besikūrenanti
Anonimas
Sukurta: 2007-03-20 14:38:16
Nors būtų atodūsiai tylūs, prasmingi
Ir prisiminimai mums graužtų mintis
[ilgesingai ilgesingas ilgesys]įdomu
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-03-20 12:52:16
Grazus, ilgesingas skambejimas
Pagludinciau paskutine eilute...
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-20 10:41:50
tikra tiesa...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-20 09:21:56
„Princesė viltis" – gerai įvardinta (o tai daugeliui ji būna tik pastumdėlė pelenė).
Eilės nuoširdžios.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-03-20 07:57:38
Nuostabu! Griebia už širdies-aukso žodžiai.Mesteliu į mėgst.
Ačiū,kad taip sugebi