Taip žydi elektros laidai
Virš mano pilkėjančio miesto,
Apšalę, sustingę nūnai –
Atšiltų, jei tik juos paliestum.

Taip žydi diena vogčiomis,
Prasėlina tartum plėšikas,
Lyg pakeli galvą – naktis
Su savo tamsiausiais dalykais.

O būna keistų valandų,
Kai nieko pasauly nevyksta,
Kai tai, kas tamsu – per šviesu,
O tai, kas šviesu, lyg netikra.

Ir žiūrim pro langus tada,
Visi tartum vienas suklūsta.
Už lango tamsa ir tamsa...
Elektros laidai atsidūsta.