Santrauka:
O kodėl gi viską, kas gražu, mes palaidojam dulkėse?...
Aš pamiršau.
Tu netiki manim?
Ir Nemuną,
Ir dainą tą,
Ir smilgas.
Aš negrįžau.
Gal tu grįžai tenai,
Kur liepos danguje
Svajonės
Skleidės?
Aš neverkiau.
Nors leidai man pravirkt,
Kai žeidė vasarą
Spygliai
Aviečių.
Ir pamiršau
Ir Nemuną,
Ir dangų,
Ir tave...
Aš pamiršau,
O prisimint
Norėčiau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-14 15:46:12
vientisas...
Anonimas
Sukurta: 2007-03-14 15:12:38
paskutinių eilučių nereikia.
visa kita - jausminga labai
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-14 14:47:41
Man kaip skaitytoju pasirodė kitas pavadinimas (PRISIMINTI...).
Gražu po tuo liepos dangumi!
Toks I posmo siūlinys:
Aš pamiršau
(Tu netiki manim?)
Ir Nemuną,
Ir dainą tą,
Ir smilgas.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-14 14:36:58
Kažkas tarp jausmų ir eilėraščio. Skirstymo prasme. Didesnė kūrinio dalis pernlelyg lengva, o vietomis sekli. Bet patiko štai kas:
Aš neverkiau.
Nors leidai man pravirkt,
Kai žeidė vasarą
Spygliai
Aviečių.