Mažais žingsniukais tu žengei nerangiai,
Įsikabinusi į mano ranką.
Bet išnykai.
Aš pabudau ir verkt norėjau,
Žvelgiau į dangų, o tenai
Giedojo žvaigždės,
Adonai!
Keista procesija judėjo.
Atleisti gali Dievas ir žmogus,
O prigimtis vis rodo man nasrus.
Nors atvira širdim
prisiimu aš paklydimą,
Viliuosi rasti savo pašaukimą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nesuprasi
Sukurta: 2007-03-15 16:19:18
nuoširdu :)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-13 19:56:18
rasit rasit, turėkit viltį, sėkmės
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-13 18:34:51
...man labai patiko kūrinio betarpiškumas,akimirkos trapumo atskleidimas ir plati pasakiška eilėraščio erdvė...
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2007-03-13 16:58:41
pašaukimas : O) chi chi. mesk burtus .
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-03-13 16:41:45
Idėja graži, bet norėtųsi įdomesnės raiškos.Sėkmės:)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-13 16:35:41
Pirmos trys eilutės įdomios...net šiek tiek paslaptingos. Visa kita nelabai.