Pamišimas

Santrauka:
-taigi-
Maitina gerai. Iš viskio stiklinės.
Ir migdo kaip kantrūs pirmagimio autoriai.
Dar leidžia sapnuoti ne vien apie karą.
Beveik įpratau prie begarsės lopšinės

Ir nugara jaučiamo amžino žvilgsnio,
Lyg būčiau išstumtas iš didelio būrio
Vaizduotėje tylinčių tų, kurie turi
Prisukti raktu mano žodį ar žingsnį.

Nesikalbam šiaip sau, be didelio reikalo.
Sapnuojamės, pasivaidenam, nežiūrim
Į veidus, bet tik todėl, kad neturim,
Ir laukiam nubusti pakenčiamo laiko.
Odaliska

2007-03-13 09:43:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ančių virkdytoja

Sukurta: 2007-03-14 09:53:29

Pirmi 2 posmeliai. : O) labai labai.

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-03-13 21:44:03

pakenčiamo laiko laukimas...

g e r a i.

ir apie tuos veidus - taikliai...

Anonimas

Sukurta: 2007-03-13 15:43:15

gražu ir įdomu, tarsi
nuoroda į tai, kad
skubame ir nevertiname
to, kas mus supa.
gražu:)

Vartotojas (-a): mundus

Sukurta: 2007-03-13 15:21:28

bus nubudimas...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-03-13 12:57:03

...patiko,ypač paskutinis stulpelis...

Anonimas

Sukurta: 2007-03-13 11:05:36

paskutinė strofa kiek neharmoninga. bet eilius geras.

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-03-13 10:59:16

Kūrinys į kurį būtina įsigilinti, norint suprasti, ne vien perskaityti. Pirmas posmas patiko. Likusi dalis trūkčiojanti, tačiau įdomybių aptikau ir joje.