Kaip grįžtančius namo paukščius
Pagauna mus šviesiausias ilgesys!
O mes…
Apsikabinam, kad galėtume pakilti
Ir liūdesiams pamojam įkandin...
Pavasariniais vėjais nužymėtos
Ir ilgesių išplautos akys slysta
Dar negyvais sapnuojančių aviečių krūmais
Ir obelų dar neprabudusiais žiedais...
O mes...
Su nuojautom kovojame kaip su malūnais
Ir tikim, kad pavasaris ateis.
Ateis, nutūps ant lovos krašto.
Žaliuojančiais sapnais pėdas kutens.
Nusišypsos žaismingai ir pašokęs,
Sparnais sumojęs, plaukus iškedens...
O mes –
Apsikabinsim, kad galėtume pakilti
Ir liūdesiams pamosim įkandin.
Į širdį langines atversim
Ir žinosim, kad štai – Pavasaris nebetoli.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-04-11 18:57:24
Viskas daugmaž aišku, išskyrus vieną dalyką - tuose apsikabinimuose dalyvaujančių subjektų skaičių.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-03-14 14:15:51
:-) šviesus, pavasariškas ir... pagaunantis šia nuotaika.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-13 16:10:40
antras posmelis labai patiko. Gražiai apie avietes, net pasiilgus jaučiuosi.
Labai mielas ir nuotaika man šiandien pavasario, tad gražiai dera.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-12 23:33:48
...Pavasariškai žavus su švelniais ilgesingais potėpiais...
Anonimas
Sukurta: 2007-03-12 22:50:23
ištempta, bet mintis žavi, patiko langinių motyvas:)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-12 22:44:17
Primena dainą, tiesa, kažkokią keistą. Tik pirmas posmas silpnokas, neužkabino.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-12 22:35:33
pavasariškas.šiltas. bet kiek girdėtais vaizdiniais