Santrauka:
(naujas) bendravimo žanras
Ji:
Aš ateisiu rytoj,
nes šįvakar
netikėtai mane
užklojo migla...
Lauksiu aš saulės
ir jos spindulių –
be jos aš numirus
ir gyvent negaliu...
O gal galėtumei tu
man saule pabūt?
Jis:
Jau šiandien surinksiu
šviesą iš žvaigždžių,
mėnulio jauno spindulių
ir prieš aušrą pažersiu
Tau sapnu nuostabiu,
kad ryte vis dar tęstųs
tas nuostabus sapnas,
kuriuo aplankiau aš Tave.
Gal įkvėpiau viltį atgimti,
gyventi iš naujo naujai,
ryte jau su saule sugrįžti
į save – ten, kur tavo namai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-03-10 21:19:02
Man labai patiko.Gražu
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-03-10 19:59:25
Gerai.
Tik va mėnulio šviesos spindulių sergėkis. Tai svetimos šviesos spinduliavimas.
Būk laimingas ir įsimylėjęs.
Džiaugiuosi, kad esu susitikęs akis į akį..
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-10 18:29:27
neblogai...
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-03-10 14:10:05
Nuoširdu ir gražu. patiko pabaiga: „... į save, ten, kur tavo namai...“
Anonimas
Sukurta: 2007-03-10 12:58:03
atvira ir nuoširdu:)
vau
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-03-10 12:43:31
Gražus dialogas.Nuoširdžių žmonių (ir gabaus autoriaus)...OK