Man nukirpo sparnus...

Santrauka:
Apie dvasios palūžimą, savęs neradimą ir išėjimą iš gyvenimo...
...Rodos, pabudau iš svetimo sapno,
Pabudau iš žiemos,
Kurioje sušalo mano vidus...
Man nukirpo sparnus...
O be jų aš toks mažas...
Bejėgis... Trapus...
Nebeskrisiu daugiau!

Greit ateis pabaiga...
Ji paims mane už parankės
Ir kartu nusives...
Ten, kur šalta ir slegia...
Kur nėra nei dangaus,
Nei žolės, nei minčių...
Jos išskrido su mano sparnais...
Nebėra jų. Nebebus...

Aš užmigsiu tyloj
Nebylus it nutrūkus styga...
Ir gyventi sustos
Kančios nugalėtas žmogus...

...Išgersiu tyro lietaus
Ir dingsiu tamsoj...
Vienas...
Žvilgsnis ištirps erdvėj aklinoj...
Krauju dangus išsiteps...
Mano krauju!..
Guapo

2007-03-08 17:34:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2007-03-10 17:58:25

Pažįstami jausmai. Viskas praeina- nenusimink:)
Pažindamas kančią, žmogus atranda save...

Vartotojas (-a): Guapo

Sukurta: 2007-03-09 10:58:23

Pirmas blynas. Ir nemanau, kad prisviles... Zinoma, trukumu yra. Incideoutcrtain

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-03-08 18:18:24

Net tiršta nuo tų daugtaškių, o mintis gerokai pertemta.

Anonimas

Sukurta: 2007-03-08 17:36:15

vajei, daugtaškių tikrai per daug
ir pats tekstas ištemptas,
kiek pakoregavus būtų geriau.