Pėdsakas kartos vingį vijoklio ties eilutės tiese

Santrauka:
Dialogas ... (kamienas ir vijoklis )
Priėmiau iššūkį, pavasariu keistą pačiam.
Atsakau eilėmis, kurios laša sula.
Pabūti kamienu ar tiesiog atrama
Būtina kartais – taip linki juk Tu man.

Tad vykis – vyniokis savosiom mintim,
Įsipink į manąsias prasminga viltim,
Nepavyks suvynioti kamieno tiesaus,
Bet atremtą petį visad turėsi išties...

Jis liks šiurkštus ir kai kam atgrasus,
Juk kabintis į plyšius yra lengviau.
Stiebkis į saulę su savo mintim –
Lapija sužaliuosim kūrybos kryptim...

Taip – tikėtinas pažadas virsta tiesa,
Kurią surinkau ir išguldžiau tošyje.
Neteks tau atgulti prie kelmo šalia –
Gyvenimo kirvis nenukirs mus drauge.

Tu dar stiebtis galėsi ir be atramos,
Kokia kūrybinga esi – visi taip galvos.
Tas ilgas popieriaus kelias į žmones
Tik tada prasidės, kai kūryba išskirs...

-----------------

Kai paimsi tuščią lapą eilėraščiui,
Įsitikink – darai tai švariomis mintim.
Pėdsakas, kurį Tu paliksi ranka ar raide,
Kartos vingį vijoklio – ties eilutės tiese...
Baltas lapas

2007-03-07 20:47:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2007-03-08 10:47:10

Čia tiesog atsakymas į šiandien išspausdintą kūrybinės sesės eilėraštį, kurį pateikiu žemiau...

Apsivysiu lyg vijoklis stangrų medžio kūną,
Glusiu prie gyvybe jo alsuojančios šerdies.
Argi dar širdies svaja gražesnė žemėj būna? -
Mūsų laimės taurė saldžiai, saldžiai išsilies.

Pastovėsiu aš gaiviam minčių pavėsy,
Juk ateisi tyliai nupraustu jausmais taku?
Prisiglausi prie krūtinės švelniai, pasėdėsi...
Tavąjį dvelkimą - juk dažnai šalia jaučiu.

Skruostą lies žiedai - pavasarinės ašaros,
Tau vienai mana širdis žydės meilės gėle.
Dovanotas vien tik mums bus šiltas vakaras,
Tiktai mums žydės delčia dangaus delne.

Tuomet apsivysi vijokliu tu manąjį likimą,
Bėgsiu aš per baltą lapą mažutėle raidele.
Tu - neprarasta žvaigždė, manasis piligrimas,
Mano sielos tyras Angelas, mana Dalia.

Vartotojas (-a): ančių virkdytoja

Sukurta: 2007-03-08 08:04:38

Tu kalbi apie kūrybą ir jau kelintą kartą.
galėtai turėti pasekėjų baltų lapeliukų : ) .
Labai tikra.
Išpūsta ten, kur žmonės pučiasi.
ir pabaigta ten, kur "kirviai"
: )

Anonimas

Sukurta: 2007-03-07 21:44:06

Tu dar stiebtis galėsi ir be atramos,
Kokia kūribinga esi - visi taip galvos
:)
man sukėlė šypsena darbas, toks
spalvingas:)