Artumai
Penkių šimtų Saulių
Tekėjimo jūra
Į lukštą Visatos
Atokvėpiais gula
O tu ar atgulsi
Į mano artumą
Dangaus šviesnešiai
Jei sumažins atstumą
Tarp visko ir nieko,
Tarp gera ir bloga,
O aš pasiversiu
Į upę ir luotą?
Ar plauksi pamiršdamas
Tai, ko nebuvo
Kai kūriau tave
Iš Visatos artumo?..
Tekėsi atmindamas
Tai ko atėjom –
Savęs nulipdyti
Iš meilės Kūrėjo..
2007 03 01
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jūraužlango
Sukurta: 2007-03-07 23:37:56
"Kai kūriau tave
Iš Visatos artumo"
man labiausiai... ir šiaip - artuma, artumas - šiluma ir jaukumas - viskas iš Ten pat. į Ten pat...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-06 11:36:40
Pakilu:
„Savęs
Nulipdyti
Iš meilės Kūrėjo..."
Anonimas
Sukurta: 2007-03-01 21:59:29
jau čia labiau poezija nei jausmai ;)
na, bet tu pati renkies, kur eilius dėti ;)
gražus kūrinys, pilnas ir jausmingas.