Ten

Mėnuo lyg sidabrinė ašara
Painiojasi tarp medžio šakų.
Sustingusi akmeninė siena.
Sušalę pirštai kaip lauko akmenys.
Nesibaigianti žiema.

Kaip man grįžti atgal,
Kai takų ten nėra?
Kaip man iš ten pabėgt?
Takus pati pramint turiu.

Šalta akmeninė siena –
Lyg mano siela.
Pasiimk mano ašaras.
Man jų daugiau nebereikės.

Kraupi pilnatis.
Bažnyčios bokštas į bežvaigždį dangų.
Maldaujančios akys
Ir akmeninė siena.
Nesibaigianti žiema.
Luna_

2007-02-23 07:21:04

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-02-23 15:23:36

Patiko ...labiausiai pirmas stulpelis,kur jausmai taip gražiai susipynę su nakties vaizdu...

Vartotojas (-a): mundus

Sukurta: 2007-02-23 13:33:14

negerai kai siela kaip akmeninė siena, patiko...

Anonimas

Sukurta: 2007-02-23 10:22:23

dvelkia isgyventais jausmais... grazus