Santrauka:
kai eini ir žinai, kad nueisi. Nueini, bet dažniausiai ne ten... ne su tuo...
Ten, kur mintys veda – per stingdantį šaltį – bus Ji,
O gal ir nebus – tos mintys padeda eiti.
Nuėjus tenai nusivilsi,
Nes ir vėl ėjau pas save su savim.
Tolyje irgi matei, kaip ir aš savo gyvybę – tai Ji,
Bet, deja, tai miražas, iliuzija mano.
Nutapiau, kai ėjau į save su savim,
Ne pas ją, mano mintys vėlei apgavo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-02-23 16:34:41
dėkui..:)
Anonimas
Sukurta: 2007-02-22 14:57:06
man patiko,gan gilus
Anonimas
Sukurta: 2007-02-22 12:59:12
pataisiau klaideles :)
toks kiek ištęstas kūrinys. tačiau yra gražių minčių
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-02-22 12:27:00
Patiko tokia impresionistine eilėraščio tapyba - jausmas tarsi sapno erdvėje panyrantis ir vėl išplaukiantis... žavu...
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-02-22 11:19:37
trrr.. keliose vietose dbr pamaciau kitais skirybą reikejo.. dbr bus taip.. ir anto posmo paskutinėje eilutėje Nes--->Ne