Ištirpusiu švinu per širdį teki.
Akys sustingsta metalo aštruma –
Aš undinėlė, laisvę iškeičiau į apgaulingą viltį.

Pamatyti Tave – užtrokšti iš lėto.
Auksinė žuvis po stiklais.
Mano mirties angele, kelis kartus prakeiktas,

Kai švinas pakeičia kraują šiltą,
Paguodžia vien mintis,
Kad dangus į širdį per pragarą ateina...