NEMUNĖLIUI

Brolau ar pameni
sėdėjom kojas panardinę
į vasarošiltį rygpjūčio dangų

ir tylomis žemčiūgus
į žvaigždynus
bėrėme rožančiais

brolau suskirdusia ranka
paglostei mano širdį
tarytum motina taip

švelniai švelniai

--------------------
kodėl nepasakei
kad palieki man dovanų apsiaustą
su gobtuvu

ir sūrų žvilgesį
akių įmirkusių žvaigždynais

                    brolau
antanas vėjyje

2007-02-12 07:30:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Luna_

Sukurta: 2007-02-12 20:33:49

Labai labai patiko. Paimsiu ir įsidėsiu prie mėgstamiausių :D

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2007-02-12 15:22:59

Tiesiog sujaudino. Toks švelnus, šiltas atsisveikinimas.
Labai labai..

Anonimas

Sukurta: 2007-02-12 12:10:34

:) siltos eiles...

Anonimas

Sukurta: 2007-02-12 10:22:43

tarytym >> tarytum.
prasmingas ir gilus, gražiai sudėliotos prasmės.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2007-02-12 08:29:29

Vadinasi, vis tik paliko "dovanų apsiaustą
su gobtuvu
ir sūrų žvilgsnį?..

Liūdžiu prie tokio NEMUNĖLIO palikimo ir kad paliko...