Tu matai, kad mano skausmas tikras,
Kad griūva mano pasaulis,
Po truputį vis byra neužsidarančios langinės.
Ir nieko nedarai…
Sakau, kad pasaulis – tik sapnas,
Kad aš vienąkart pabusiu,
Kad virsiu smėliu, pilka dulke.
Tik nesinori to niekam kartoti…
Juk dabar tenoriu paimt tave už rankos.
Viskas – tik sapnas.
Mes pabusime kartu.
Dvi pilkos dulkės, dvi smėlio saujos…
Luna_
2007-02-09 12:51:24
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-02-09 19:27:53
HMMM PATIKO. GILUS
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-02-09 14:07:32
Pirmas posmas pakankamai gerai skamba. Ir minties esama.
Toliau kūrinys nublanksta, o pabaigos (paskutinių eilučių) visai nereikėjo.
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2007-02-09 14:03:17
Kartu pabūsime.
Kartu pabusime.
Sapnus uždegsime,
Žvakes užpūsime.