Atsibundu – dega vardas ant lūpų.
Šlapia rasota žolė.
Noriu skristi auštant.
Vieversys už lango
Ir laukiančios akys – du langai.
Užmiegu.
Sapnuoju tavo vardą.
Milijonai žvaigždžių.
Ir šieno kvapas.
Ilsisi širdys.
Atsklęstos langinės laukia grįžtančių…
Luna_
2007-02-07 07:26:00
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-02-07 22:29:01
Apie tai buvau pagalvojus. Gal ir visai nieko mintis :D
Anonimas
Sukurta: 2007-02-07 10:07:52
paskutinė eilutė stipriausia. o pats eilius toks melancholiškas
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2007-02-07 08:35:59
Kaip kiškis,
atsklęstom langinėm,
miegu.
Sapnuoju,
kad vis bėgu, bėgu,
bėgu.