--- --- ---

Santrauka:
kažkada...
Aš šypsaus lyg angelas beprotnamyje,
aš einu it siela be žmonių,
aš tyliu it varganas šešėlis.
Aš – žmogus – it basas vaikas be namų.
--- --- --- --- --- --- --- --- --- ---
Šypsaus – aš angelas pasaulio.
Einu – šešėlis be namų.
Tyliu – žmogus beprotnamio.
Aš – siela be sparnų.
--- --- --- --- --- --- --- --- --- ---
Pasaulio angelas – beprotnamio šešėlis.
Žmogus be sielos – ir argi tai žmogus?
It basas vaikas bėga per asfaltą
ir vis vadinasi GYVENIMO vardu...
debesų piemenaitė

2005-06-15 17:23:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...