Šviesa sergu ant tavo rankų,
trupančių nuo karščio girto.
Išlieju vaizdą tūkstantį kartų –
dailus kol buvo, jo nenupirko.
Į žemę sausą įsigerti žodžiais,
iškastais sniege, bandau.
Nuo rankų tavo lig šešėlio – šuolis.
Prakaito lašu nuskriesiu, bus saugiau.
Suskilęs lašas virpins žemę,
įleist vidun prašys, bučiuos nagais.
Ir šaltis gaus uždusęs, jau pasenęs –
užgesiu baloje, jei niekas neįleis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-02-01 00:06:25
Perskaičiau penkis kartus ir dar norisi.Išties patiko.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-30 20:07:23
Patiko:
Suskilęs lašas virpins žemę;
išlieju vaizdą tūkstantį kart (tas "kartą" po "kart" nereikalingas, eilį reikėtų truputį kitaip konstruoti, nes iš karto kliūva, būtina keisti...).
Tik neužgesk baloje :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-30 20:03:45
Paslaptingai ir ne tuščiai skamba, nors ritmas vietomis suveltas. Įdomūs palyginimai ir nedažnai pasitaikančios detalės. Svarbu neužgesti...