Verkia drugys degančiais sparnais.
Laša degančios mintys liepsnojančiom ašarom.
Matai čia tik mano menką kūną.
Manęs nėra.
Galbūt ir niekada nebuvo.
Jaučiu tavo sielą šalia.
Tu imi meilės kūną
Be išrišimo.
Manęs nėra.
Galbūt ir niekada nebuvo.
Ateis nauja diena.
Gims ir verks nauji drugiai.
Ir tavo meilės sakramentas liks be aukso uždangos.
O manęs nebus,
Nes galbūt ir niekada nebuvo.
Luna_
2007-01-30 18:09:16
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-02-01 17:37:16
Pradedu suprasti,kad kūrinį taisyt reikia jau jam susigulėjus. :D
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-31 20:41:30
Subarstytas , tačiau galima paskaityti nesusiraukus. Paprastas, nors dar užsiliko nenušlifuotų detalių...
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-01-30 22:54:43
Ačiū už kritiką. Dar bandysiu žiūrėt :)