Nusivylimo odė jausmams

Santrauka:
Keistai išėjo, pati nesitikėjau tokio rezultato...
Stabdau savo arklius,
Sunkiai tempiančius vežimą.
O gal jie stabdo mane...
Mano arkliai jaučia,
Jog aš lekiu greičiau,
Jog aš lekiu lengviau.
Jie pavydi.
Žiūri kruvinom akim
Ir drasko žąslus.
Ištrūkę arkliai palieka
Mane vieną.
Vidury lauko.
Įsisupusi šilčiausiuos kailiuos
Išeinu ieškoti šviesos
Ir žmonių.
Pakilęs sniegas sūkuriais
Neša tolyn mane.
Pralenkiu arklius.
Praskrendu miestus.
Bet nieko nerandu.
Mane išduoda mano
Pačios lengvumas.
Aš nebegaliu sustoti.
Izabelė Terhoven

2007-01-26 16:11:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gungnir

Sukurta: 2007-01-26 19:35:05

Bet išėjo labai jau gerai:)

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-01-26 17:31:22

Labai "grūdėtas" ta prasme, kad mintis pakankamai gera, tačiau jos įgyvendinimas ne visai pasisekęs.

Anonimas

Sukurta: 2007-01-26 17:08:37

toks it sapna pasakotum :)