Santrauka:
(Nors žodžiai kvepia, ne visada juos sakantis taip pat... Godeze)
Akmenį stveriu ir skaldau luitą,
Bandau išlaisvinti likimo liūdesį užguitą,
Niekad nebuvau tenai, kur vyko bergždžias karas.
Niekada nebūsiu, nes šitas luitas tapo mano dvaras...
Galvojau apsisaugosiu nuo ginklų, skausmo ir kančios,
Deja, didžiausias priešas manyje gyvena.
Žudau save, aukojuos dėl ugnies rusenančios,
Dūmai nuodija akis, o lūpos liūdnume kažką lemena.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-01-31 14:32:45
:D
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-01-30 22:10:36
viskas ateity... aciu:)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-01-25 16:06:20
Suintrigavo pavadinimas - "Liūdesio dvaras". Sėkmės, ieškant įdomesnių sprendimų!
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-01-25 13:58:48
Skulptoriaus lyrika? Ir labai graži,gal tik logikos trūksta.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-25 11:28:46
Per daug tiesmukų išsireiškimų. Mažoka metaforų. Tą patį tekstą galima parašyti ir proza - skambėtų kur kas įtikinamiau. Be to pastebėjau keletą klaidelių .