Per visą dieną snaigės žemėn krito, –
aplinkui balta, lengva, sterilu.
Pavargę medžiai tyliai nusirito
už apšarmojusių galūlaukės šilų.

Balta šviesa ant lauko išsilydė
Žmonėms atnešus tylumą žiemos.
Ir suspindėjo snaigių begalybė
virš mūsų kasdienybės pilkumos...