(Jo mintys)

Šiandien esu ne kokios nuotaikos.
Ryte atsikėlęs išgėriau kavos,
Nors niekada jos negeriu,
Apsirengiau ir išėjau...
Išėjau tiesiog pasivaikščioti...
Ėjau tomis senomis ir tuščiomis gatvėmis,
Sukau iš vieno skersgatvio į kitą,
Gatvės muzikantui daviau litą, bet po to pagalvojau:
Galėjau išgerti kavos,
Nors niekada jos negeriu.
Gal taip ir geriau. Jis išgers už mane.
Juk jis – muzikantas. O aš tik šiaip...
Pro šalį einantis ir nieko negalvojantis.
Niekuo neišsiskiriantis iš kitų.
Toks, kaip ir visi...
Gal būtent todėl tu manęs ir nepastebi...
Tiesiog einu tiesiai ir galvoju,
Kad gal taip ir geriau,
Juk mes tokie skirtingi...
Pasukau į dar vieną skersgatvį.
Jau prietema... Užsidegė žibintai...
Gal taip ir geriau...

(Jos mintys)

Kiekvieną dieną turiu šypsotis ir sakyti, kad esu laiminga.
Kiekvieną dieną mano akys turi degti pasitikėjimu savimi ir kitais.
Taip dažnai žiūriu į tave,
O tu atrodai toks paslaptingas ir keistas...
Taip norėčiau žinoti, koks tu esi iš tiesų.
Bet tu net nežiūri į mane.
Tikriausiai net nežinočiau, apie ką šnekėti su tavimi.
Tu kitoks. Ne toks, kaip visi,
Bet tu manęs nepastebi.
Šiandien visą dieną stovėjau prie tavo namų.
Net nežinau, kodėl ten nuėjau,
Bet tu nepasirodei...
Einu ir galvoju: gal taip ir geriau...
Juk mes tokie skirtingi...

(Jo mintys)

Ir taip pravaikščiojau iki pat vakaro.
Pradėjo lyti, pasidarė šalta.
Norėjau išgerti kavos, nors niekada jos negeriu,
Bet neturėjau lito...
Gal taip ir geriau – pagalvojau.
Tiesiog einu tiesiai ir viskas...
Juk aš tik šiaip... pro šalį einantis ir nieko negalvojantis..
Niekuo neišsiskiriantis...
Toks, kaip ir visi...