Taurė

Santrauka:
Ištirpę jausmai...
Nešiausi paslaptį krištolo taurėje –
ranka suvirpo.
Papyliau tau po kojom ją,
dėja, ištirpo...
O rankos, taip ir nesuspėję susiliest,
nekils iš naujo.
Nekurkime naujos pilies, –
prašau, maldauju!

Kaip ašara mažučio skausmo skaidruma
priglus prie veido.
Ir kovui šyptels žiema.
Ar jai atleido?
herbera

2007-01-07 22:50:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Draugė

Sukurta: 2007-01-08 00:06:25

DEja ;) Gal geriau skambėtų - "Ir kovui šyptelės žiema".