...

Santrauka:
...
Erdvė ir laikas horizonte
debesimis praslysta,
į vėjo gniužulą susivynioja
kitapus stiklo.

Neįsileisk konvulsijų,
kol šviesų vėrinį renku.
Vėtra

2007-01-06 00:16:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-02-18 13:46:46

gražiai laikas ir erdvė praslydo į šviesų vėrinį...

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2007-01-07 15:14:42

Ačiū visiems už šiltus žodžius, o labiausiai mano Mokytojai - Ramunei, be kurios prisilietimo šis eilius nebūtų toks.

Anonimas

Sukurta: 2007-01-07 00:43:19

regis stoveciau prie lango ir stebeciau uz rudens vejo verpetus ir lapu sukuriu kilpas, ir visas milisekundemis kintantis vaizdas it karoliukai karoliukai byra ir byra, o as gadau veriu ir veriu ir nespeju.... gaudyt gamtos karoliuku...
konvulsijos - sis zodis sugrazina i relybe, it kazkuri emocija viduje trukdytu stebeti si harmoniska paveiksla...

-> tai tik mano regejimas tavo eilerascio. graz akimirka :) sekmes

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2007-01-06 14:34:16

Mintyse dėlioju iš ko bus vėrinys...

Anonimas

Sukurta: 2007-01-06 12:54:47

mmmm, idoms zodzio stilius..:) kabina, patiko, tikrai:)
sekmes:))