Išliesiu – išsiliesi, kaip takas tolumoj pakilsi,
Prislopusį vaitojimą vilkų bandysiu just.
Praeisiu – nepaliesi, kaip grindinys po kojomis sudilsi,
Šaltu lietum sugersi, bet leisi neuždust...
Išaštrinsiu pustysiu vasario pjautuvą dantytą,
Ligotam derliui norisi man skolą atiduot.
Prispausiu prisiglausiu prie veido tavo skepetą adytą,
Tamsoj tik norisi aruodų saujomis sapnuot...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-01-05 12:34:54
patiko, :)
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-01-04 22:06:10
O man ji esminė atrodo, bet čia tik man:)
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2007-01-04 21:40:20
Antro ketvirta eilutė, atsiprašau, bet man atrodo kiek dirbtinoka.
Gerėjat.
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-01-03 14:25:28
Dėl pjautuvų su gerb. Radasta tai turėčiau nesutikti, nes prieš kiekvieną derliaus nuėmimą pjautuvus nešdavo pas kalvį, kad juos "išdantytų", antraip jie tikrai nepjautų. O adyta skepeta simbolizuoja prieraišumą. Tušti aruodai - tuščios viltys...