*****

Santrauka:
*****
Už sienos staugia pavargęs kaimynų šuo.
Pranašauja neišvengiamą buvimą.
Viltį ir tikėjimą iškeičiau į tiesą.

Nebeatverčiau brangios knygos.
Ji dar kvepia Tavo prisilietimais.
Nebeuždegiau Kalėdinių švieselių.

Tarp čia ir ten smelkiasi karščiuojanti migla.
Uždariau duris – niekada į jas nepabelsi.
Sielos skausmas persismelkia į fizinę būtį.
Vėtra

2006-12-28 17:12:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-02-04 17:17:02

vos ne mokslinė-fizikinė frazė ta paskutinė eilutė.
:)
keisčiau į kūniškesnę.
----------
o adresatas turėtų susimąstyti po tokios Tavo išpažinties.

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-02-18 13:27:41

persmelkiantis...

Vartotojas (-a): pagulbis

Sukurta: 2006-12-30 09:44:21

Užjaučiu.

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2006-12-28 17:54:31

Giliai išjausti pamąstymai skaudžia tema:-))

Vartotojas (-a): gungnir

Sukurta: 2006-12-28 17:38:57

puikiai įkūnytas netekties motyvas, blaivaus suvokimo rūbuose... patiko

Vartotojas (-a): Pilvotukas

Sukurta: 2006-12-28 17:26:15

Paprastai prieš mirtį šunys kaukia.
Už durų nelaboji su dalgiu jau laukia.
Tikėjimą viltim judesiu staigiu nubraukia.