Santrauka:
(Skiriu tėvo atminimui, kuris mane išmokė būti žmogumi ir atiduoti darbui savo širdį)
O Tėve!
aš pamenu stiprias tavas rankas
įgudusias kada paimdavai
įraudusį metalo gabąlą
ir taip lengvai ji suraitydavai
gyvatėm plūgo rankenom ar durų vyriais
o Tėve ačiū tau!
kad vaikas būdamas žvaigždes stebėdavau
kurias žarstai į dangų tu nuo kalvio priekalo
o Tėve!
aš tavo pamokas lankydamas
mačiau kaip tave gerbia pyragu vaišina žmonės
už tai kad kiekvienam noragui-
vyturio sparnus
o durų vyriui- po tylos prisiūdavai
seniai išblėso žaidro laužas
suplyšo dumplės
talento ranka nusviro
paliko tiktai sveikas priekalas
kuriam vis dulkes šluosto
gražiais prisiminimais žmonės
O Tėve!
2006-10-29
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2010-11-25 12:26:12
Gera skaityti....ant to priekalo taip ir žybsi meilės tėvui žiežirbos - jis niekada neuždulkės.
Vartotojas (-a): Lelija
Sukurta: 2010-03-11 14:30:32
Mylėjai savo tėvą. Kur rašyta mamai,netoks ryškus,gal daugiau atsisveikinimas,o į tėvą kreipiesi taip,lyg jis dar būtų kažkur netoliese.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2006-12-28 19:41:41
...dulkes nušluosto gražiais prisiminimais žmonės...-gražiai sudėta mintis.Pritariu Pelėdai.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-12-28 18:01:36
Geriau nenoriu...