Anot L. Purvinio, nors nesu jo gerbėja, bet šie jo dainos žodžiai: "Tėviškės niekas tikrai nepakeis" yra gražūs ir jausmingi, kaip ir "Obelų žydėjimas".
Patiko pabaisa: "Neskubėdama surinkti nukritusius žiedus ir susidėti juos į dėžę, vadinamą gyvenimu, kurioje išsaugotų kitiems pavasariams."
Patiko, bet ...pabaigoje tas žodelis dėžę kažkaip grubokai nuskambėjo prie teksto. O gal dabartinio jaunimo toks stilius:) Rašyčiau: spalvotą pintinę, vadinamą gyvenimu.
Sėkmės!
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-06-16 19:44:16
Anot L. Purvinio, nors nesu jo gerbėja, bet šie jo dainos žodžiai: "Tėviškės niekas tikrai nepakeis" yra gražūs ir jausmingi, kaip ir "Obelų žydėjimas".
Patiko pabaisa: "Neskubėdama surinkti nukritusius žiedus ir susidėti juos į dėžę, vadinamą gyvenimu, kurioje išsaugotų kitiems pavasariams."
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2020-06-15 20:51:36
Patiko, bet ...pabaigoje tas žodelis dėžę kažkaip grubokai nuskambėjo prie teksto. O gal dabartinio jaunimo toks stilius:) Rašyčiau: spalvotą pintinę, vadinamą gyvenimu.
Sėkmės!
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2020-06-12 09:17:14
Jautrus kalbėjimas... Deja, sodai miršta, kaip ir žmonės, lieka tik prisiminimai.