Skaičiau ne kartą. Komentarą suformuluoti sunku (tai geriau gal ir nerašyti nesąmonių :D), bet kai ką pasakysiu.
Patiko. Patinka braižas. Konkrečiai šiuo atveju – ir pakankamai aiškus siužetas (t. y. minties gija), ir kartu viskas nuostabiai besiužetiška, galima išjungti logiką ir pasiduoti tiesiog pojūčio tėkmei. Taip įsivaizduoju poeziją.
(Tenebus priekaištas pastaba, kad visgi kai kur kliuvo įvardžiavimas: kuris, kuriame, kurią... ir neperprantu, nepajuntu linksnio sukryžiuotais).