privertė susimąstyti...gili prasmė šio kūrinio ir net sunkumas ant dūšios nusėdo...taip viskas čia artima,
suprantama ir kartu norisi pasiginčyt, paprieštaraut, bet gal ne...autorė visgi teisi...
Įvairių minčių sužadina.
Globaliai – apie gyvenimo prasmę.
Kiek siaurinant, nors turbūt tai įrašo ašis – apie moters savivoką, paskirtį.
O ta linkme giliau keliaujant – ir apie dviejų (potencialių tėvų) santykį. Moters meilę.
(citata): supratau, kad niekada neišgirsiu meilės žodžių. Meilės man. Jis nemylės manęs dėl manęs pačios, tik savo vaikų motiną, savo būties tęsėją, nes tik per mane, o gal ir nebūtinai per mane, per bet kurią kitą moterį, gali išsipildyti slapčiausios jo svajonės.
Abejoju, ar vyras taip svajoja apie kūdikį. Na, gal pasąmoniniu lygiu. Būna, ir sąmoningai, tikrai sakoma: įsivaizduoju tave kaip savo vaikų motiną (čia jau rimtas ir dažnai imponuojantis kriterijus). Bet dažniau, man rodos, pirmiausia domina (arba ne) pati moteris. Visa kita paskui. Subręsta arba ne.
(Pasamprotavimai nebūtinai neginčijami).
Moters, motinos meilė tikrai ypatinga.
Bet kraupu, kai (jei) sąmoningai gimdomas užvadėlis. Tegul ir nebus garsiai tas išsakyta, bet jei tikslas reikia vaiko... Galvojimas apie save neretas reiškinys. Vis dėlto, man rodos, dažniau veikia gamtos programa. (Nors vėlgi neabsoliutinu, yra nemažai teigiančių, kad vaikų nenori turėti. Kiek čia kokių priežasčių, kiek teisybės, nesiplėsiu).
Taigi, daug kūdikių, pasmerktų nemeilei. Neišsiskleidusių. Atsiradusių per taip išėjo ar dar kokių sąlygų dėka.
Idealu (natūralu?), kai mylėti, užjausti, duoti moka to nemokytas – tik (!) pats mylėtas, ne iš pareigos širdžių ratu leidžiantis tai, ką gavo.
Bet – kaip (tėvams) pasiseks.
Pavarčius tą medalį, gali rastis daug „kodėl“. Vaikas gali duoti kitiems tai, ko pačiam trūko, o visaip globtas gali persisotinti iki nejautros...
Per didelė (neišmintinga?) meilė žudo. Kai nemokama paleisti. Kai nesiseka pažvelgti į kūdikį objektyviai. Bet su meile. Galvoti apie jo savarankišką ateitį.
Todėl labai graži ir prasmiškai pilna pabaiga apie tą suaugusią moterį su laiko žymėmis veide ir nušarmojusiais plaukais. Motinai – kūdikis, tik žodžio reikšmė nežodyninė.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-14 20:10:49
privertė susimąstyti...gili prasmė šio kūrinio ir net sunkumas ant dūšios nusėdo...taip viskas čia artima,
suprantama ir kartu norisi pasiginčyt, paprieštaraut, bet gal ne...autorė visgi teisi...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2018-03-14 19:58:49
Įvairių minčių sužadina.
Globaliai – apie gyvenimo prasmę.
Kiek siaurinant, nors turbūt tai įrašo ašis – apie moters savivoką, paskirtį.
O ta linkme giliau keliaujant – ir apie dviejų (potencialių tėvų) santykį. Moters meilę.
(citata): supratau, kad niekada neišgirsiu meilės žodžių. Meilės man. Jis nemylės manęs dėl manęs pačios, tik savo vaikų motiną, savo būties tęsėją, nes tik per mane, o gal ir nebūtinai per mane, per bet kurią kitą moterį, gali išsipildyti slapčiausios jo svajonės.
Abejoju, ar vyras taip svajoja apie kūdikį. Na, gal pasąmoniniu lygiu. Būna, ir sąmoningai, tikrai sakoma: įsivaizduoju tave kaip savo vaikų motiną (čia jau rimtas ir dažnai imponuojantis kriterijus). Bet dažniau, man rodos, pirmiausia domina (arba ne) pati moteris. Visa kita paskui. Subręsta arba ne.
(Pasamprotavimai nebūtinai neginčijami).
Moters, motinos meilė tikrai ypatinga.
Bet kraupu, kai (jei) sąmoningai gimdomas užvadėlis. Tegul ir nebus garsiai tas išsakyta, bet jei tikslas reikia vaiko... Galvojimas apie save neretas reiškinys. Vis dėlto, man rodos, dažniau veikia gamtos programa. (Nors vėlgi neabsoliutinu, yra nemažai teigiančių, kad vaikų nenori turėti. Kiek čia kokių priežasčių, kiek teisybės, nesiplėsiu).
Taigi, daug kūdikių, pasmerktų nemeilei. Neišsiskleidusių. Atsiradusių per taip išėjo ar dar kokių sąlygų dėka.
Idealu (natūralu?), kai mylėti, užjausti, duoti moka to nemokytas – tik (!) pats mylėtas, ne iš pareigos širdžių ratu leidžiantis tai, ką gavo.
Bet – kaip (tėvams) pasiseks.
Pavarčius tą medalį, gali rastis daug „kodėl“. Vaikas gali duoti kitiems tai, ko pačiam trūko, o visaip globtas gali persisotinti iki nejautros...
Per didelė (neišmintinga?) meilė žudo. Kai nemokama paleisti. Kai nesiseka pažvelgti į kūdikį objektyviai. Bet su meile. Galvoti apie jo savarankišką ateitį.
Todėl labai graži ir prasmiškai pilna pabaiga apie tą suaugusią moterį su laiko žymėmis veide ir nušarmojusiais plaukais. Motinai – kūdikis, tik žodžio reikšmė nežodyninė.