← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/93247

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2018-01-22 20:42:44

Paskutinė patirtis – paskutinė kaip pastaroji (dar viena, iš naujausių). O galbūt galutinė, esminė.
Geras eilėraštis. Žmogiškosios prigimties gelmių tamsuma. Tikrumo tyrimas.
 
Kilę klausimai-pamąstymai:
Ar tikrai blogiausi, tamsiausi tie, kuriems, sprendžiant pagal nekokį statusą (išorę, etiketę), tarsi neabejotinai priklausytų tokiems būti, – ar tikrai geresni teisieji (paviršutiniai, vaidybiniai) davatkėliai?
Kas tikrieji elgetos?
Kodėl aukojama (duodama) būtent tam vienam iš, rodos, panašių minios? Gal todėl, kad jis nemedžioja, gal jaučiamas jo vidus (iš ten, kur viskas buvo tikra)?
Ir variokai skirtingai sveria: gaunant ir duodant. Ir garsas nevienodas: smulkmė triukšminga, stambus laimikis gerai nusėda, netrikdo, nenervina.
Kaip visa persiverčia, kaip skiriasi išorinis ir tikrasis vaizdas… Dar kartą – geras eilėraštis.
 
---  reikia labai pamatuoti junginį  o tai ir antsnukių... (rus. а то и…); šiuo atveju geriau be tai.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-01-22 12:11:15

Drąsa - pagirtina emocija, bet ne tada, kai eksperimentuojama.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2018-01-21 18:35:11

Kaip giliai pasakyta - banknotai gula tylėdami... jei teisingai supratau

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2018-01-21 09:01:08

O kad mes žinotume, kuris vingis, kuri patirtis yra paskutinė!.. Gyvenimas labai mėgsta stebinti. Jo rankovėse gali būti dar ne vienas fokusas... Kas žino, kas žino... Čia tik minorinė minutė, gerai, kad jos ne visos vienodos.