← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/93124

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2018-01-09 16:09:30

Ženklų problema ne tik pavadinime.
Ir šiaip nepakenktų daugiau atidumo... kad mažiau lįstų visokios rakos (rankos), kabos (kalbos), užrūkti (užrūkyti), nepasimestų nosinės.

Kur jis?“ „Kaip čia atsidūrė?“ „Kas atsitiko?“ – Kosto mintims tinka tik paskutinioji, šiaip turbūt pats savęs mintyse neklausia kaip apie trečiąjį asmenį? Analogiška ir vieta „Ką namiškiai galvoja, kai jis negrįžo iš parduotuvės?“

Per daug daugtaškių. Tai lengviausia išeitis, nereikia ieškoti jungiamųjų sakinių.
Kabučių gausa – jei rašoma šnekamuoju stiliumi, fūra yra fūra, mikriukas yra mikriukas. Daug kur tos kabutės nemotyvuotos (stebuklėliai, susitaupė maisto, gavo numerį ir kt.).

Ko ne – jei reikšmė vos, beveik (ar pan.), tada rašoma kone.

Vaizdelis baigiamas keistai – o kodėl mylimoms dukroms (bent tai vienai) negalima pasirodyti? Įspūdį, kad pabėgo, galima išsklaidyti. Bent jau aiškintis. Juk kaltės nėra.
Neapleidžia įspūdis, kad Kosto problema – išvaizda. Tas nelabai įtikina. Jei visiškai palaužta psichika, negebėjimas ką nors bandyti keisti, tada motyvas aiškesnis.

Anūkėlė, matosi, gailestinga mergaitė, bet negi senelis toks neatpažįstamas, kad neidentifikuojamas? Ar apie tokį ji net negirdėjusi?
Galbūt tokia ir buvo mintis – parodyti, kad nereikia skubėti teisti (užmiršti, nurašyti) neišsiaiškinus aplinkybių?