Paprastas, gyvenimiškas, bet labai gražus (vėl suveikia tikrumas) vaizdelis.
Nieko įmantraus: kasdienybės peizažai, lapkričio tvarka, bet kiek tuose gaudomuose lapuose įrašyta visokių teisybių: telikę žaidimų rykeliai, buvimo pėdutės… ir teisybė, kad kito lapų niekas neskaito... paviršiais nebent, ir kad reikia kas buvo išvežti, paleisti... (o gal nereikia?)
Na o skambutis, nueinančiojo (neišgirsti?) žingsniai – to lapų etapavimo tęsinys. Atrodo, tik įsivaizduojama viskas, bet matyti, kaip labai kažko trūksta. Panašu, kad nebegrįš, nepasieksi…
Nebent prasidėtų kitas ciklas ir kažkas pareitų kitu pavidalu.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2017-11-01 18:12:25
Skaitydama tiesiog matau viską: kambarį, prietemoje mirguliuojantį televizoriaus ekraną, daugybę žiburių už lango... ir tuos žingsnius girdžiu. Ačiū.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-11-01 12:08:53
Paprastas, gyvenimiškas, bet labai gražus (vėl suveikia tikrumas) vaizdelis.
Nieko įmantraus: kasdienybės peizažai, lapkričio tvarka, bet kiek tuose gaudomuose lapuose įrašyta visokių teisybių: telikę žaidimų rykeliai, buvimo pėdutės… ir teisybė, kad kito lapų niekas neskaito... paviršiais nebent, ir kad reikia kas buvo išvežti, paleisti... (o gal nereikia?)
Na o skambutis, nueinančiojo (neišgirsti?) žingsniai – to lapų etapavimo tęsinys. Atrodo, tik įsivaizduojama viskas, bet matyti, kaip labai kažko trūksta. Panašu, kad nebegrįš, nepasieksi…
Nebent prasidėtų kitas ciklas ir kažkas pareitų kitu pavidalu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-11-01 06:05:19
Skaitom ir mąstom, Dalija. Jūs tas stebukladarys, kuris net nukritusius lapus atgaivina... pasibeldžia į širdį...