O jau maniau pasibaigė  septynioliktos divizijos laikai, kai prie jūros vartų burbulus  pūtė.
Sarkastiškas modernas,  aš kapstau kapstau ir nesurandu prasmės grūdo, karr,karr...

Nors išliekamoji personažo vertė nepriklauso nuo pasirodymo dažnumo, visgi maniau, kad šitas katytis (prieš keletą metų pastebėtas Kastytis) jau nusibaigęs. Kaip gerai, kad išniro. Jis ne visada adekvatus, bet užtat visokeriopai spalvingas.
---
Be abejo, pasąmoningai gali nutraukti į tam tikrą tautišką aplinką. Bet neaikčiojant ant gintaro kranto, besivaidenančio iš lit.tolių, tikrai čia Modernu ir gražu  – štai minties variacijos kodėl.
 
Visuma siauru tautiniu arealu neapsiriboja ir traukia į moderną, o tai reiškia, kad nors yra vos juntamos senosios legendinės dvasios, ryškesnė mišrainiška dabartis. Plakinys, kuriame dera viskas: neaiškios koordinatės, svetimžodžiai, verkiančios mergos (sirenos?)... dar matrona kažkokia... maža kas, maža kur.
Gal čia koks folkloro festivalis, pavyzdžiui. Perėmęs tradicijas, bet išvertęs į bala žino ką. Meno vadovas Kastytis kažką reanimuoja...
Ir tada ima nešti moderno ir grožio adresu sklindančios ironiškos bangelės.
 
Tačiau – nebūtinai. Modernas kartais labai sėkmingai sujungia epochas ir reiškinius.
Tiesą pasakius, dėl kai kurių turinio aspektų vietoj gražu norisi sakyti baisu. Šitiek muilo burbulų, dekoracijų, šitiek ašarų. Bet ir tai savotiškai gražu, nes falšą mokėti paduot irgi menas...
Gali būt kam nors graži ir nesąmonė.

Lietaus neradau. Tik burbulus :( Kaip tai taip :( Ignoras?

Gavau nusišypsoti… Juolab, kad ir bendravardė veiksme, nors ir be kanklių :)

Tikrai modernu

kaip visada super...

Kokį puikų paveikslą pamačiau.)