← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/91882

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): aurimodalia

Sukurta: 2017-09-24 21:32:58

Pavėjui į ugninį vandenį !}

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2017-09-24 20:19:02

Sūkuriuojančios jausmų eilės...
Čia taip po uragano būna...  ;)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-23 19:52:00

gražiai ir jautriai...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-09-23 13:17:51

Jaudinančios eilės Mūzai.
Prisiminiau poeto E. Matuzevičiaus vieną eilėraštį, o gal tik jo fragmentą:

"Kartais laimė ir tai
Ką esi iškentėjęs,-
Kas tau draskė ir plėšė krūtinę perpus…
Juk atgyja šaka,
Nors aplaužo ją vėjas,
Ir į saulę vėl kelia žaliuosius lapus.
Vėl žaliuoja
Ir žydi šaka sužeistoji,
Jai žydėjimas šitas
Brangesnis daugsyk,
Nes atlaikė audras,
Nepalūžo, kovojo…
Ar gyvenime šitaip nebūna, sakyk"

 

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-09-23 12:44:30

Be galo įdomūs žodžiai, verčiantys ieškoti ne tik neatrastų salų, bet it nutylėjimuose prasmių...
 

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2017-09-23 11:56:34

...jei neturėtume vėjo, kaip mes suprastume... kas yra ramybės sala...

Vartotojas (-a): Astra

Sukurta: 2017-09-23 11:42:54

Kai vėto-mėto, laužia-nepalaužia, kas belieka...