← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/91659

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2017-09-06 01:48:13

kartais Dangus ima ir stebuklingai nukrenta

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-05 20:28:33

žodžių ir minčių darna, paslaptingumas, egzistencija...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-09-05 19:20:09

Mielos eilės.
Kiekvieno Rojus yra toks, kokį kokį likimas paskyrė plius kokį pats susikuria. 
Nuostabu, kai pražysta lūžusios obels šakos.

Vartotojas (-a): aurimodalia

Sukurta: 2017-09-05 10:55:13

Pakylėtai!}

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2017-09-05 10:48:22

 
Ir suksis ratas begaliniai ilgas –
Tarp praeities ir dabarties ribos nebus... Puikiai pasakyta

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-09-05 10:26:23

Trapus tikėjimas tarp Rojaus ir Žemės, būtis tarp praeities ir dabarties, kurią tegali įprasminti šio gyvenimo tąsa po mūsų...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-09-05 08:48:31

Toks mažas žingsnelis nuo rojaus iki pragaro,tik vienas mirksnis, koks keistas tas gyvenimas.

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2017-09-05 08:05:15

va taip ir matau kaip tas dangus krenta..kaip vakar žaibuojant :)
ir Tau labas rytas, Lietau :)

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2017-09-05 07:50:27

Rojaus obuoliai...rojaus paukščiai...kiek  ROJAUS mumyse?