Paleistas savianalizės (mintinis) lakštas, apimantis būdo trūkumų paiešką, aiškinantis silpnybes (nekantra, kartu nedrąsa)...
Turint omenyje dažnus autoriaus kūrybinius pažaidimus pavadinimais, aišku, kas ir kodėl (vis dėlto giliosios potekstės, ko gero, nepasiekiau dėl to, kad per menkos žinios, apaštalo laiškų nestudijavau. Kalbu apie miglotą savo suvokimo kryptį).
Laiško silpnybė ta, kad:
Nežiūrint įžangos (nežinau, kas tie korintiečiai), visgi atrodo, kad truputį žinau. Gerai, tegul tai veikėjui užplaukęs kažkur pasigautas junginys, šiaip. Bet juk režisierius, turėtų būt girdėjęs apie korintiečius. Juolab kad į pabaigą prasideda:
... mano širdis bus negrįžtamai sužeista, nukraujavusi ir aš, dar kartą praradęs tikėjimą žmonėmis, pažįstamais, kolegomis, gręšiuosi į nebeegzistuojančius korintiečius arba romėnus, dvasias, antikinį pasaulį su jo dievais ir herojais (ir t.t.)
Nors režisierių traktuojant kaip egzistencijos teatro figūrą (gal įplakant ir aktorių, senos pjesės skaitymuose galimas 2 in 1)... kažin ar svarbu ieškoti logikos. Kunkuliuoja. Ratu viskas.
O tai, kad man apskritai girdėtas žodžių derinys (pavadinimas), šį absurdo monologą daro universalų. Egzistencinis nerimas, modeliavimai...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-07-19 08:18:18
Paleistas savianalizės (mintinis) lakštas, apimantis būdo trūkumų paiešką, aiškinantis silpnybes (nekantra, kartu nedrąsa)...
Turint omenyje dažnus autoriaus kūrybinius pažaidimus pavadinimais, aišku, kas ir kodėl (vis dėlto giliosios potekstės, ko gero, nepasiekiau dėl to, kad per menkos žinios, apaštalo laiškų nestudijavau. Kalbu apie miglotą savo suvokimo kryptį).
Laiško silpnybė ta, kad:
Nežiūrint įžangos (nežinau, kas tie korintiečiai), visgi atrodo, kad truputį žinau. Gerai, tegul tai veikėjui užplaukęs kažkur pasigautas junginys, šiaip. Bet juk režisierius, turėtų būt girdėjęs apie korintiečius. Juolab kad į pabaigą prasideda:
... mano širdis bus negrįžtamai sužeista, nukraujavusi ir aš, dar kartą praradęs tikėjimą žmonėmis, pažįstamais, kolegomis, gręšiuosi į nebeegzistuojančius korintiečius arba romėnus, dvasias, antikinį pasaulį su jo dievais ir herojais (ir t.t.)
Nors režisierių traktuojant kaip egzistencijos teatro figūrą (gal įplakant ir aktorių, senos pjesės skaitymuose galimas 2 in 1)... kažin ar svarbu ieškoti logikos. Kunkuliuoja. Ratu viskas.
O tai, kad man apskritai girdėtas žodžių derinys (pavadinimas), šį absurdo monologą daro universalų. Egzistencinis nerimas, modeliavimai...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-07-18 09:09:00
Laiškas...monologas...perskaičiau vienu atsikvėpimu :)