← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/90474

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2017-05-24 21:29:01

Yra ir tokių, kurie gimė po dvylikos bokalų (taurių, stikliukų). Jų tikrai gaila. Tada taip ir norisi paklausti: kodėl gimei po dvylikos? Bet tai tik mano pafilosofavimai (ne į temą), nes, manau, ne valandose eilėraščio esmė ir prasmė, o nuoširdume, jausmingume ir dar kažinkame, turbūt, talente. Ir dar: jei jau yra skirtumai (ribos) tarp žmonių, tai ir nereikia tos socialistinės lygybės - žmonės skirtingi ir nereikia turėti vilties, kad bus kada nors kitaip. Galima tik pasinerti į sapnus...arba parašyti eilėraštį...

 

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-05-24 20:09:32

Man irgi labai artimos eilės, nes mano pirmagimė gimė šiek tiek po dvylikos...o eilės vėl puikios, prasmingos, brandžios...

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-05-24 12:56:05

va, aš gimiau vos po 12...šias eiles priimu kaip asmeninę dovaną , dėkoju...

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-05-24 11:06:55

Kaip visada malonu skaityt...

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-05-24 09:43:08

Mielas ir artimas... Ir viskas aišku... O viltis, svajonė, iliuzija - juk praskaidrina būtį ir mintis...
Deja nesumažės... Po šiom eilutėm daug kas slepiasi.

Kodėl gimei po dvylikos, bet ne dešimtą?
Riba tarp mūsų niekada nesumažės.