Galima rasti įvairių netikslumų: dalykinių, loginių; kalbinių (penkių, keturių, penkerių, ketverių chaotiško kaitaliojimo, skyrybos, rašybos... vis tiek vis tik rašytina atskirai, įterpiniai turėtų būti skiriami ir pan.).
Įspūdis – ne tik kad nebaigta, bet ir kad vyksmas vyksta (rašomas) paskubomis.

O gal ir tame yra koks cinkas? Neretai žmonių pabendravimai taip ir modeliuojasi – didžiajai daliai visuomenės pastaroji tematika aktuali (instinktų lygis), pliurpiama apie nieką, improvizuojama na chodu. Tuo atveju išėjo tarsi pjesė pjesėje, tiksliau, išorinis pateikimas atitinka vidų.

Nebaigtoji – ir pjesė, ir merga ne(da)baigtoji, ir galerija, ir situacija... Voliojami visokie variantai, o vis tiek mėšlas.
Viskas atrodo maždaug taip turint omeny dar ir Jūsų pasirinktą žiūrėjimo kampą, dėstymo stilių (tokį įspūdį išsitraukiau iš kūrinių visumos).
 
Dėmesį telkiau ne į turinį, o labiau į veikalo idėją. Į pabaigą kažkas miglotai ir pasivaideno (žymėtųjų galerijos dvilypumas, kiekvienam kitokia ir kartu panaši ta sąvoka). O bendrai – įdomiausi būsimo ar nebūsimo vystymai, kažkiek vietomis racionalūs, bet vedantys per nesąmones ir absurdą.
Kaip tai atrodytų scenoje, labai priklausytų nuo aktorių.

Košmaras...