← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/88241

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2016-12-11 13:08:41

Gordonas lyg žuvo, bet nežuvo… Vėl viskas sukasi ratu… Personažų gaivinimas, jų išnirimai iš nebūties kelia mintį, kad tamsa galutinai neužvaldo visko. Jėgų kova tebevyksta. Ir čia sakoma – Tamsos tvirtovė atstatyta, bet ir šviesa neišnykusi (jos atstovai gyvuoja), net Gordono lazda atsikūrė…
Tęsinys iš esmės aiškus, o  akcentas, atrodo, tas, kad  Kūrėjai pasigailėjo.
 
Šiaip kelios mintys apie viską:
Deivės tvarko dangui nepavaldžią gyvenimo dalį. Jeigu jų rūpesčiai (kai kurie veiksmai) tik malonios išimtys, o globaliau – viskas Sargybinių valia, tai...
Žynys kurį laiką tylėjo.
– Mes užmezgėme ryšį su Dangiškaisiais Sargybiniais, – galiausiai prakalbo. – Paprašėme jų duoti šansą laimėti ir sužinojome neįtikėtiną dalyką – jie ruošia mums naują gyvenimą. > tai juk irgi išimtis?
Gal tai vėl Sargybinių žaidimas? Gali duoti šansą, gali ir atimti… pasaka be galo. Kaip bebūtų įdomu tęsti, plečiant įvairias linijas, pabaigos reikės stiprios (nebūtinai viską paaiškinančios, nes lemties, paskirties ir pan. klausimai žmonijai tebėra be atsakymo), bet savitos, nukreipiančios mintį kokiu nauju kampu.
---
Aristėjo ir Gordono dialogas (ypač vieta apie Memnochą) kaip iš rašto (detalu). O mane pasiėmė Fantazija gera išeitis, bet kažkas panašaus, man rodos, ne pirmą kartą.
Tik dabar žynė jo rankose pastebėjo ne tik Ranveigą. > tiesiog taisytinas sakinys