← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/88181

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2016-12-07 14:23:36

Turinio linija suprantama, tad pamąstymai daugiausia apie parašymą.

Ravena ir Rubijus.
Nuo Ravenos aš ją regiu... po truputį (grįžta atmintis) pasirodė taip ilgai apie tą patį... Pvz.:
– Kodėl?! Aš negaliu padėti! Mano galios atiteko jam, – ji stipriai gniaužė kumščius, bet pasijutusi visiškai bejėgė nurimo. – O dabar, ką jis padarė su manim... aš daugiau jų neturiu, – ir suklupo ant kelių.
Tiek to, daug kalbėjimo gal iš bejėgiškumo. Ir kitaip turbūt nesimatytų, kaip Rubijus įtikinėja, kad laikysis už abu.
 
Mergaitė sėdėjo kiek išsigandusi ir žvelgė į irkluojantį draugą,… >
pvz., susirietusi valties kampelyje mergaitė baugščiai žvelgė į irkluojantį draugą, bandydama prisiminti viską, kas nutiko prieš jai tampant mažai. (bet ar ji suvokia, kad tapo maža?) > būsena panašesnė į bandydama kažką prisiminti
 
– Nori, papasakosiu istoriją, kad įdomiau praleistume laiką? > nori, papasakosiu įdomią (nepaprastą ar kt.) istoriją?
Mažylė tylėjo. Priėję uolą, jie ėmė palengva kopti. > arba į ją, arba tiesiog kopti

– Tai istorija apie Raveną, – pradėjo pasakoti Rubijus. – Ji yra labai gera mano draugė. >
kad draugė ne buvo, o yra, suprantama ir prasminga, bet pastraipoje šokinėjant laikuose reikia kokio nors jungiklio (prieš Bet)
Toliau – pradžioj byra skylančios uolos gabalai, netrukus kariai kyla skaldydami uolas… gal nieko, nuo vienos konkrečios prie masės, bet pastraipoje Rubijus iš lėto atsistojo ir pažvelgė į karius. Jie ir toliau skaldydami uolas kilo iš Požemių Karalystės. Po to jaunuolis pastatė mergaitę ant žemės. > reikia šalinti Po to ir atitinkamai koreguoti
 
Pamatęs jos akyse ašaras, jaunuolis žengė arčiau ir atsiklaupė. > ar jis buvo toli, jei prieš tai lenkėsi uždėti Ravenai ant peties ranką (tikslinti žengė arčiau)
 
Neptūnas, Morfėjas ir aplinka.
Neptūnas pavargęs grįžo į Dangiškuosius rūmus ir nusitraukė nuo galvos šalmą. >
veiksmas perduotas formaliai; to yra ir dialoguose (nusausina aut.žodžiai)
Skirsnį pagyvina Morfėjaus manevras su Miriama.