← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/87939

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-11-18 20:20:29

įdomiai papasakota

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2016-11-18 17:12:31

Ramiai, vienodai gula pasakojimas, kaip tas nelaikšio, žiemos  lietaus barbenimas į skardinę palangę – tinkamas laikas ir fonas  baigus dienos darbus klaidžioti atsiminimuose. Skaityti lengva ir malonu, nes tikra ir nuoširdu.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-11-18 13:55:47

Patiko skaityti. Pradžioj pamačiau virbalus – jau vėl bus moters gyvenimo mezgimas, pamaniau sau.
Bet labai gražiai nueita rūkais… (O tie rūkai kaip senojo kaimo audėjų lininiai audeklai, besiklojėjantys saulėje. Juos liemeningos kaimo mergos tuoj susuks į rietimus ir paslėps kraičių skryniose…)
(Poroj vietų naujai atplaukiančius rūko gabalus atskyriau).
 
Saikingai vartojama (galbūt tam tikrose aplinkose natūraliai tebegyvuojančių) svetimybių (a la kalnierius). Šnekamoji kalba prisiminimuose tebūnie, tik rašant reikia pasirinkti vieną formą, be variacijų (pvz., kušys ar kūšys).
 
Gerai išmegzti prisiminimai. Virbalais kojinė dabar, vąšelis kažkada seniai…
Atsimenu ankstesnėse dalyse pasakotus  bendrabučio laikų prisiminimus, čia dar vienas atsitikimas ir dar vienas geras moralas. O gal ir ne moralas, tik pro rūkus žvelgiantys veidai, tokie skirtingi ir tokie brangūs.
Kaip kaimo mergaitės kraičio skrynios turtai.
 
Sėkmės.