← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/87425

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2016-10-15 20:36:16

„netikėk kai tau sakys kad manęs nebėra.“
Ir tai  tiesa.. Ir šį dalyką ne visiems lemta svokti Nors tam ir  Dievo nereikia.

 

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2016-10-13 21:42:41

Labai laukiu tęsinio

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-10-13 21:15:06

Dėkui. Lauksiu tęsinio ir aš.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-10-13 14:29:45

Protinga dalis, ne tiek veiksmu (yra labiau bendras vaizdas), kiek mintimi toliau vedanti per žmogaus, žmonių, tautų likimus.
Išsiskiria žydų likimo tema, plačiau apmąstomi, rodos, žinomi istoriniai, moraliniai dalykai (apie blogį, pasirinkimą, išdavystę, laisvę). Žodžiai, suteikti vienai ar kitai veikėjai, nusako jų charakterius (neteigiu, kad tai tipažai, tai savų likimų kortas vartančios moterys, bet kaip vienos ar kitos pozicijos atstovės jos irgi gali būti). Ypač tvirta Rachelė.
Kad neužsivesčiau dabar apie sąmonėjimo kelią ir nepilstyčiau, .išskiriu mintį ištverti buvo įmanoma tik turint žmogų, su kuriuo galima patylėti ir ypač patikusią  pastraipą apie tylėjimą (Tylėjimo yra keletas prasmių…).

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2016-10-13 14:07:38

Jūsų proza yra klampi kaip šviežias medus, paslaptinga kaip raisto akivaras. Asmens suliejimas su jo epocha įspūdį sustiprina iki sukrėtimo. Dėkui už tekstą. Lauksiu tęsinio.