← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/87175

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-09-26 19:53:08

Štai, koks gražus Pranulio susitikimas su Goliumi, su jaunystės laiku paštininke Gene, kurios užpakalis praš kulbės. Jūsų kūrybingumui nėra ribų.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-09-26 15:54:29

Balsas, radijas, Pranas su kaklaraiščiu, įžanginis posmas... (o aš vis laukiu: kas iš to...)

Na, ir  kaip? – pasiteiravo radijas ir kaklaraiščio mazgo.
– Poe, žinoma, yra Poe.  Tavo,  mano  ar  visų, bet pasakyk jai, kad prie  mikrofono nekvailiotų

 
… vis laukiu, nes man rodos, kad (iki žvaigždučių ir apie jas) prie mikrofono kvailioja ir Pro. Duoda susiprasti, kad Šilinių radijas turi pareigą – pri(si)minti, bet kurį laiką girdėti laisvo vandenėlio šniokštimas…
 
Kalbėjome it pilstydami vandenėlį, bet jis skaidrus, žaižaruojantis ir mačiau, regėjau, kaip tai ten, tai šen it skeltuvu brūkštelėjus per titnago ašmenis, blyksteli ugnies kibirkštėlės.
Ir toliau jau geriau girdžiu: eterį ir atminties labirintus grynina Sausio 13-oji, raidės, Golius, atgurgantys greitesni upeliukai. Jau tuoj pramuš kažkas. Laukiu.
Kol aiškiai išvystu Genę… (nors nepažįstu, bet ji svarbi didesniu mastu –  Radijo istorijai).
 
O tada Šilinių radijas nutilo ir ilgai tylėjo. 
Imtynių su atmintimi pabaiga? Bet ar tyla reiškia pralaimėjimą?