← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/86530

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2016-08-16 15:12:32

Ir ko gi nepridaro tos rudeniškos nuotaikos? Pritariu Pelėdai — mirti dar ankstoka.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-08-15 23:02:35

Niekada nereikia prašyti mirties, kad ateitų ir niekada nereikia "gąsdinti" sutuoktinio skyrybomis, bet kai ateina tas momentas, daugumoje "kremta nagus". 
Labai gražus kūrinys, bet sugadino paskutinė eilutė.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2016-08-15 20:50:03

Klaidinga data, ji turėtų būti kažkur apie 2041 rugpiūčio vidurį.
Tuomet, jeigu  pati  neapsigalvosi, prašau:
Noriu! Mirti šiąnakt. 

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2016-08-15 19:27:14

Stipru

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-08-15 16:13:02

Ooo.. Kaip stipru! Ir suprantama ... 

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2016-08-15 13:39:03

Kažkada sapnavau savo eilėraščių sąsiuvinį. Iš to sapno teliko atmintyje sapne perskaityta mintis: Krintąs lapelis šaką peikia, nes jiems viens kto nebereikia. Šis eilėraštis kupinas nunokimo nuotaikos - ir tragiškos, ir neviltingos...Būties ir rudens gelmės - išnaršytos, suvoktos, iškeltos. Stipru.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2016-08-15 11:04:05

Stiprus lūžis, iššauktas nuovargio, beviltiškumo pirmu įspūdžiu, bet kita vertus — nepaprastai brandaus žmogaus ėjimas, kai mirti — reiškia gyventi iš naujo.
jaudinančios nuojautos, įtaigiai, laipsniškai pasiekia širdį.