← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/85342

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-05-23 18:19:15

Turbūt labai sunku įsivaizduoti, nemačius tų reginių, kai būdavo suguldomi nušauti ir išniekinti (bevardžiai) partizanai miestų aikštėse, o stribai stebėdavo ar kas nors neprisiartins iš jų artimųjų, kad galėtų susidoroti ir su jais. Nuošalyje stovi vieno iš jų motina, stengdamasi neraudoti ir rieda veidu ašaros. Priėjęs stribas klausia, ko verkia. Sako: "Sūneli, vėjas į akis įpūtė smėlio, tai dabar ašaroja". Tai tik vienas epizodas iš gausybės.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-05-23 17:10:47

Labai jautri tema, taupiai ir kartu įtaigiai atskleista...širdį sopa skaitant, įsijaučiant, išgirstant, įsiklausant...
Primena tėvų gyvenimą, tą savotišką "lažą", kuris jiems teko, tai , kaip jie laviravo siekdami bent vaikams kitokio gyvenimo...ačiū jums už puikias eiles

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-05-23 16:48:29

Esame skirtingų principų žmonės: vieniems Tėvynę mylėti - šventa pareiga, kitiems smerkti - jų duona kasdieninė...Tad ir emigracija ir deportacija iš savo krašto - skirtingos savokos; savo noru ir prievarta...
Daug kas nesuprato ir nesupranta prievartą patyrusių skausmo...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2016-05-23 06:45:11

Per savo patirtis labai sunku girdėti kitą ir kitokį...Pasirinkimus lemia dorovė, tad bendrų vertybių nebuvimas - nesusikalbėjimo pradžia. Tekstai, vedantys mąstyti - Jūsų braižas. Dėkui.