← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/84905

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2016-04-27 17:10:14

Labai rimtas šitas eilėraštis... Tačiau... Aš nesakau, kad nėra aitvarų, bet tiesa ir tai, kad lietuviai yra pirmieji lakūnai. Dar Kauno kunigaikštis Palemonas, netoli tos vietos kur dabar Aleksoto maxima, buvo išsirengęs pirmąjį pasaulyje oro uostą. Ten leisdavosi aitvarai ir sklandytuvai, kuriuos įtemdavo ir kaip iš šaudynės į dangų paleisdavo karo belaisviai. Galit ir netikėt, jei nenorit, bet bent jau nusišypsokit.
P.S. Eilėraštis dar ir puikus.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-04-27 11:13:49

Kaip visi Jūsų ir šis kūrinys parašytas širdies kalba.
Liūdna, kai nukrenta aitvarai - troškimai, bet svajonės visada lieka ir tuo reikia džiaugtis ir tikėti, jų išsipildymu.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-04-27 08:41:41

labai skaidru, trapu, jausminga, jums leidus priglausiu

Vartotojas (-a): stela

Sukurta: 2016-04-27 07:29:40

Liūdnai skambantis,bet labai gražus.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-04-27 06:45:59

Širdį suspaudė. Ypač antras posmas. 

Vartotojas (-a): Raktažolė51

Sukurta: 2016-04-27 03:58:57

...tie lašai ant blakstienų visada labai sunkūs, o apie tai kas yra pakilus už debesų taip gražiai, optimistiškai nusakyta.